Daunoravos dvaro ponų namo languose – istorinių nuotraukų ekspozicija „Dundurniekai“

Atgal

Daunoravos dvaro ponų namo languose – istorinių nuotraukų ekspozicija „Dundurniekai“

2021-12-08

2021 m. rugsėjo 1 d. ant Daunoravos dvaro ponų namo 26 užsandarintų langų Žiemgalos kultūros draugijos Joniškio skyrius, vykdydamas iš dalies finansuotą Lietuvos kultūros tarybos projektą „Daunoravos renesansas“, įrengė tentų-istorinių nuotraukų ekspoziciją, skirtą unikaliai, praeityje čia gausiai gyvenusiai, Daunoravos latvių bendruomenei – „dundurniekams“ atminti. Draugija įgyvendino ambicingą ir drąsų sprendimą, labiau būdingą Latvijai, nei Lietuvai, – laiko apardytam ponų namui suteikti išnykusios vietos latvių bendruomenės liudytojo vaidmenį. Remtasi atminties kultūros puoselėtojų patikrintomis praktikomis – laiko ardomose paveldo vietose įrengtos ekspozicijos įgauna stiprią emocinę įtaigą. Tokiu būdu dvaro ponų namas, dėl savo įlūžusio stogo paveldo mylėtojų švelniai vadinamas Karšinčiumi, tapo nuolatiniu vietos istorijos pasakotoju eksponuojamomis fotografijomis ir informaciniais stendais. Ekspozicija veiks neribotą laiką. Šioje lauko ekspozicijoje pristatomos keletos dundurniekų šeimų (Duncių, Grinevičių, Pūkių, Timpų, Bulyčių, Lotišų, Vitčių, Lukstų, Dambių, Krūminių, Kaminskų, Starkų, Bulių, Briedžių, Šlapakų, Figorų, Juttų) fotografijos, gautos iš Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomo archyvo rinkinio.

Daunoravos latvių diaspora – dundurniekai – susiformavo XVII–XVIII a. dėl dvaro savininkų vokiečių baronų vykdytos praktikos kilnoti gyventojus iš vienos valdos į kitą. Per šimtmečius susiklostė savitas dundurniekų gyvenimo būdas, papročiai ir materialinė kultūra, tradicijos ir kultūrinis kraštovaizdis. Tarpukariu dundurniekai turėjo seniausią Lietuvoje valdišką pradžios mokyklą (1917 m.), vėliau perkeltą į Daunoraičius (1928–1940 m.). Aktyviai veikė Joniškio latvių švietimo draugija (1921 m.), prie jos – teatras, biblioteka. Šios švietimo ir kultūros įstaigos kartu su Joniškyje veikusia evangelikų liuteronų bažnyčia iki 1940–1950 m. padėjo išsaugoti latvišką tapatybę.

Ekspozicija pasitarnaus ne tik latvių bendruomenės atminčiai, bet ir šios vietos vizualumui, rajono turizmo įtraukai, o taip pat ir geriems santykiams su kaimynais latviais palaikyti. Ekspozicijos įrengimo ir viešinimo partneriai – Šiaulių „Aušros“ muziejus, Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras.

 

Nuotraukos I. Osipovos